Du sūnus auginanti dainininkė Erika Klimenko-Taja vairuoja jau dešimt metų. Tajos vyresnėliui Nedui vienuolika metų ir į mokyklą jam tenka keliauti pačiam. Tačiau dainininkė pripažįsta, kad visuomet neramu, kaip jam seksis ir ar saugiai jis pasieks mokymo įstaigą. Todėl siekdama atkreipti vairuotojų dėmesį į eismo dalyvius vaikus, taip pat tėvus skatinti savo atžalas laikytis tam tikrų taisyklių bei šviesti juos, inicijavo meškiuko Taduko istoriją-foto reportažą, kuris socialiniame tinkle „Facebook“ įkūrė meškiuką palaikančių tėvelių bendruomenę.

Daug laiko savo vaikams skirianti Taja randa laiko sportui, atgaivino savo pomėgį – šuolį į vandenį, be to ji daug fotografuoja.

Dėkojame Tajai, kuri papasakojo apie tai, kaip jai sekasi vairuoti, kokie automobiliai jai patinka ir kas jos nuomone yra geras vairuotojas.

Trumpai apie pašnekovę

Vairavimo stažas – 10 metų

Vairuojamas automobilis – „BMW 325“

Vairavimo būdas -  priklauso nuo nuotaikos, kai skuba, vairuoja labiau įsitempusi, bet energingai, jei ne – ramiai, tačiau stengiasi nepažeidinėti KET

Eismo įvykių skaičius – buvo vienas smulkus pirmą vasarą, kai išsilaikė vairuotojo pažymėjimą

Svajonių automobilis – naujesnio modelio BMW, taip pat 3 klasės, patinka kupe, be to ir sūnums patinka sportiniai automobiliai

Kaip jaučiatės prie vairo?

Prie vairo jaučiuosi gerai, kaip mėgstu sakyti: yra žmonės sutverti vairuoti, ir tie, kurie nesutverti, tai aš iš tų, kurie sutverti vairuoti. Tačiau nėra taip, kad be vairavimo negalėčiau, man tai tiesiog padeda patogiai nuvažiuoti ten, kur reikia. Po Lietuvą keliauti tenka tikrai daug, nes koncertuoju įvairiose vietose. Ne visuomet vairuoju aš, tačiau patinka vairuoti ir pačiai.

Kaip apibūdintumėte vairavimo kultūrą Lietuvoje? Ar jaučiatės saugi kelyje?

Manau, kad vairavimo kultūra Lietuvoje tikrai gerėja, žinoma, visuomet yra kur pasitempti. Pastebiu, kad žmonės prie vairo tapo pakantesni, supratingesni ir padeda vienas kitam.

Ar esate sulaukusi pagalbos kelyje?

Taip, buvo tokių situacijų. Pamenu kartą užgesau plente, o buvo jau tamsu. Toje vietoje, kur sustojau, buvo visiškai neapšviesta. Ir sustojo moteris, tokie energinga, sako man: „Neturiu troso, nes vyras ryte pasiėmė“, ir ji ėmė sustabdė kitą automobilį.  Sustojo du vaikinukai, kurie kaip tik dirbo autoservise, iš karto pasižiūrėjo ir viską sutvarkė. Taigi, aš galėjau važiuoti toliau pati. Tikrai netikėjau, kad taip gali nutikti, bet man tikrai pasisekė.

Kaip manote, kas yra geras vairuotojas?

Geras vairuotojas visų pirma tas, kuris važiuoja ir niekam netrukdo. Toks vairuotojas nesukelia avarinių situacijų, padeda kitiems kelyje.

Esate vairuojanti mama, kaip rūpinatės vaikų saugumu automobilyje?

Diržus segasi abu, o pripratinti tikrai nebuvo sunku. Mažasis nuo gimimo vežamas automobilinėje kėdutėje. Be to, jam ten ir patogiau, ir galvytę kur atremti yra, o man ramu, kad jis saugiai sėdi, o ne salone. Nors jam jau ketveri, bet kėdutę dar naudojame.

Kas paskatino sugalvoti tokią akciją su meškiuku Taduku?

Kadangi pati esu mama ir vyresnėlį jau leidžiu į mokyklą, į kurią eina pats, visuomet neramu dėl to, ar saugiai jis pasieks savo mokymo įstaigą. Žinoma, daug kalbamės apie tai, kaip reikėtų elgtis, bet norėjau paskatinti ir vairuotojus bei kitus tėvus skirti dėmesio tiek savo vaikams, tiek pastebėti vaikus ir vairuoti atsargiai.
Tikiuosi, kad ši akcija atkreips dėmesį, nors puikiai suprantu, kad kartais žmones paveikia tik skaudi nelaimė ar patirtas įvykis. Tačiau labai džiaugiuosi, kad yra atkreipusių į šią akciją dėmesį.

Koks kelyje patirtas eismo įvykis labiausiai įsiminė?

Ko gero tai ir yra tas įvykis, kai neseniai gavusi vairuotojo pažymėjimą važiavau su seneliu „Žiguli“. Tai buvo retai važinėjamas kelias, daug smėlio ir dulkių, važiavau tikrai saugiu greičiu – apie 50 km/h, tačiau vos tik įvažiavau į smėlį, automobilis tapo nevaldomas. Skridom į šoną ir apsivertėm. Šis įvykis man buvo pamoka, kad vairuoti reikia dėmesingai ir įvertinti kelio dangą. Daugiau tokių įvykių neturėjau. Ko gero mano įgūdžiai gerėjo kasmet ir vairuodavau vis apdairiau. 

Kodėl vairuojate būtent tokį automobilį?

Mano svajonė visą laiką buvo BMW, man tai veržlumo, energijos ir gražaus dizaino derinys. Be to, tai ir sportiškas automobilis. Pamenu, vos tik įsigijau jį, ir draugė man pasakė, kad man labai tinka. (šypsosi)

Ar išmanote apie automobilius?

Šį bei tą žinau, tačiau į smulkias detales nesigilinu, bet jei koks gedimas ar garsas – tikrai pastebiu. Per dešimt metų jau išmokau skirti, kas ūžia ir pan.

Kas Jums svarbu automobilyje?

Automobilis man turi būti gražus ir dailus. Žinoma, svarbūs ir techniniai parametrai, tiesiog pritariu, kad vokiški automobiliai tikrai geresni už kitus.

Ką visuomet vežiojatės savo automobilyje?

Iš tikro daug daiktų nesivežioju, bagažinėje turiu lietsargį, drėgnų servetėlių: ir prietaisams ir rankoms, žemėlapį. Ir kvepalus. (šypsosi)

Ko palinkėtumėte Lietuvos vairuotojams?

Palinkėčiau taip ir toliau tobulėti ir vairuoti vis kultūringiau. Manau, kad gerėjant kultūrai ir eismo įvykių bus mažiau.  O įvairios akcijos, skatinančios atkreipti dėmesį į saugų vairavimą, manau priverčia susimąstyti ir elgtis apdairiau.

Kalbino Laima Staknytė-Patinskienė