„Lietuvos keliuose įvyko 80 eismo įvykių. Žuvo 3 žmonės...", „Lietuvos keliuose įvyko 73 eismo įvykiai. Žuvo 8 žmonės..." Nepaisant gražių kalbų ir valdžios atstovų savireklamos, eismo įvykių statistika lieka negailestinga - žmonės mūsų krašto keliuose žūsta kas savaitę.

„Mirčių būtų mažiau, jei avarijos liudininkai suteiktų nukentėjusiesiems pirmąją būtiną pagalbą arba bent netrukdytų dirbti į įvykio vietą atvykusioms specialiosioms tarnyboms", - teigia Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkas Gintaras Paulauskas. Pamačius avariją reikia iškart apsispręst - sustoti ir padėti ar važiuoti toliau. Blogiausia - sustoti ir žiopsoti. Taip susidaro tiek automobilių, tiek žmonių spūstis ir sunkiau privažiuoti spec. tarnybų darbuotojams.

Jeigu abejojate, ar galėsite padėti į avariją patekusiam žmogui, bandykite stabdyti pro šalį važiuojančius automobilius ir būtinai informuokite apie nelaimę telefonu 112. Stabdydami pravažiuojančius automobilius naktį, pasirūpinkite atšvaitais arba prožektoriais - tik tokiu atveju atvažiuojančių automobilių vairuotojai jus laiku pastebės ir galės saugiai sustoti. Tarptautinis pagalbos prašymas - iškeltos ir virš galvos kryžiuojamos rankos.

Skambinant bendruoju pagalbos telefonu 112 būtina kuo tiksliau nupasakoti nelaimės vietą: pasakyti kelią, kilometrą, matomus orientyrus, avarijos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių ir jų būklę. Taip pat reikia nepamiršti, kad dabar mobiliojo ryšio operatoriai gali nustatyti apytikrę skambinančiojo vietą. Neišsigąskite, jei operatorius pasiteiraus jūsų numerio, vardo ir pavardės. Numerius jie ir taip mato, tačiau tai vienas iš būdų apsisaugoti nuo melagingų iškvietimų.

Jei jau nusprendėte padėti nukentėjusiajam, atminkite, kad svarbiausia jam nepakenkti. Neskubėkite jo judinti ar mėginti traukti iš automobilio. Taip pat nemėginkite keisti automobilio padėties, o pirmąją pagalbą suteikite čia pat vietoje. Pirmiausia reikia patikrinti, ar yra gyvybės požymiai: sąmonė, širdies veikla, kvėpavimas. Jeigu žmogus sąmoningas, reikia jį užkalbinti, prisistatyti, nuraminti. Neištraukus iš automobilio galima pamėginti sustabdyti kraujavimą.

Vis dar neatsakyta į klausimą, kaip geriau elgtis, jei nukentėjusiajam klinikinė mirtis ir jį reikia skubiai reanimuoti. Žinoma, traukiamas iš automobilio jis gali patirti ir rimtesnių traumų. Kita vertus, statistika rodo, kad atliekant nors kažkokius veiksmus, nukentėjusiajam tikimybė išgyventi padidėja 50 proc., jei veiksmai atliekami tinkamai ir laiku - net 80 proc.

Taip pat reiktų žinoti, kad, jei žmogus eismo įvykio metu pasiliko automobilyje, jis galėjo gauti kelių tipų traumas. Tarkim, automobiliams susidūrus vairuotojai galėjo patirti krūtinės traumą. Įdomu tai, kad tokias traumas dažniausiai patiria moterys, nes būtent jos mėgsta vairuoti įsirėmusios į vairą. Tokia sėdėsena netaisyklinga ir pavojinga: vairą ir vairuotoją turi skirti maždaug pusės rankos atstumas. Dažnai eismo įvykio metu nukenčia ir kaklo slanksteliai. Taip atsitinka dėl netinkamai sureguliuotos galvos atramos. Galvos atrama turi būti ne nuleista, o pakelta iki pakaušio, kad antrinio smūgio metu žmogus nenusilaužtų kaklo slankstelių. Jiems lūžus žmogus gal ir išgyvens, tačiau likusį gyvenimą gali nevaikščioti.

Taip pat dažna avarijų daugybinė trauma - priekinio panelio prispaustos vairuotojo kojos. Tokiu atveju žmogus patiria daugybinius kojų lūžius ir, paprastai, iš automobilio jį gali ištraukti tik ugniagesiai gelbėtojai. Tokiu atveju kyla pavojus, kad žmogus nukraujuos, tad skubiau pranešite gelbėtojams, skubiau jie atvyks į pagalbą.

Saugos diržai sugalvoti tam, kad žmonės būtų saugesni, tad juos naudoti taip pat būtina. Jei sėdima tinkamai ir prisisegus diržus, tikimybė išgyventi avarijos atveju gerokai padidėja. Priešingu atveju gelbėtojų gali ir neprireikti, nes ne vienas neprisisegęs vairuotojas yra tiesiog išlėkęs pro automobilio langą.

Būtina žinoti, kad net ir atvykę gelbėtojai žmogaus per 2 min. neištrauks. Gelbėjimo operacija, priklausomai nuo padėties, trunka nuo 10 iki 30 min. Tad, jei sulaukėte gelbėtojų, pamainos vadui nusakykite padėtį, suteikite kuo daugiau naudingos informacijos ir... pasitraukite per 10 metrų. Kuo mažiau bus trukdoma, tuo greičiau specialistai atliks savo darbą, o per 10 metrų reiktų pasitraukti todėl, kad karpant automobilį atplaišos lekia iki 4-5 metrų. Atplaiša, pataikiusi į žmogų, gali jį rimtai sužaloti.

Kiek ardyti avariją patyrusį automobilį sprendžia pamainos vadas, tačiau gelbėtojai niekada neardys automobilio „savo malonumui". Jis ardomas tiek, kiek reikia ištraukti jame esančius žmones daugiau jų netraumuojant. Norint žmones apsaugoti, naudojama stabilizavimo įranga: kaklo įtvaras, nugaros plokštė ir kt. Tai atliekama tik įtvirtinus automobilį. Ugniagesiai gelbėtojai, paprastai, nejudina automobilio, jei jame yra žmogus, jie stengiasi automobilį įtvirtinti taip, kad galėtų saugiai dirbti. Įtvirtinus atjungiamas automobilio akumuliatorius, nors tai gali padaryti ir pirmieji avariją pastebėję žmonės. Reikalas tas, kad avarijos metu galėjo iššauti ne visos saugos pagalvės. Jei kuri iššaus vėliau, tai gali baigtis tragiškai. Be to, gelbėtojai mokomi, kad niekada neatsidurtų tarp pagalvės ir nukentėjusiojo, nes iššovus pagalvei smūgis šalmu avariją patyrusiam vairuotojui būtų mirtinas.

Įtvirtinus automobilį pradedama teikti pagalba nukentėjusiajam. Paprastai į nelaimės vietą jau būna atvykusi greitoji pagalba, tačiau, jei jos nėra, pirmąją pagalbą tenka suteikti gelbėtojams. Priklausomai nuo automobilio padėties galimi keli jo ardymo būdai. Vienu atveju užtenka iškirpti automobilio šoną: išimti dureles, nukirpti statramstį ir, nukirpus sėdynę, nukentėjusįjį galima išimti.

Jeigu to neužtenka arba automobilis guli ant šono, kerpamas automobilio stogas. Perkirpus stogo sujungimo su statramsčiais vietas, jis atlenkiamas, pasiekiamas nukentėjusysis. Sudėtingiausias atvejis - kai automobilis šonu apkabina stulpą arba medį. Tokiu atveju, norint pasiekti žmogų, reikia sukarpyti beveik visą automobilį.

Jei automobilis karpomas, tenka išmušti stiklus. Priekinis stiklas yra triplekso - jis pjaustomas. Šoniniai stiklai iš grūdinto stiklo išdaužiami. Automobilyje esantis žmogus tokiu atveju uždengiamas minkšta uždanga. Tam tikrais atvejais gali būti naudojama ir kieta uždanga.

Visa tai daroma siekiant jį kaip galima labiau apsaugoti. Deja, kartais tai nepavyksta. Pasitaiko avarijų, kai reikia skubėti. Tarkim, jei į vandenį įkritusiame automobilyje liko žmogus, kuriam prispausta koja, gali tekti skubiai koją pjauti, kad būtų išgelbėtas pats žmogus. Laimė, tokie atvejai ganėtinai reti, bet reikia atsimint, kad svarbiausia - žmogaus gyvybė.

Jeigu į avariją patekote jūs pats, esant galimybei, medikų ir pagalbos reiktų sulaukti nejudant iš vietos. Labai svarbu neprarasti sąmonės ir vykdyti visus atvykusių gelbėtojų nurodymus. Net jei pramuštas automobilio bakas ir teka kuras, nereiktų pradėti panikuoti, nes įspūdingi automobilių sprogimai būna tik filmuose. Kad kuras sprogtų, reikia ne tik kuro, bet ir atitinkamos garų koncentracijos ir ugnies šaltinio. Gaisro atveju ne iškart sprogs ir dujų balionas. Reikalas tas, kad modernūs duju balionai turi apsauginį vožtuvą, per kurį gali išeiti įkaitusios dujos. Balionas gali sprogti tik tada, kai dujos bus išgaravusios, o jis ir toliau bus kaitinamas tiesiogine liepsna. Laimė, per automobilių gaisrus tai pasitaiko retai.

Jeigu jūsų automobilis pateko į avariją, bet jūs likote sveikas, būtinai išjunkite degimą ir automobiliuose su automatine pavarų dėže įjunkite P režimą, su MPD - 1 pavarą, užtraukite stovėjimo stabdį. Gaisro atveju veiksmai tie patys, tik automobiliuose su MPD negalima jungti pavaros. Yra buvę atveju, kai nudegus laidams suveikdavo starteris ir automobilis pajudėdavo. Kiekvienas lengvojo automobilio vairuotojas turėtų turėti 2 kg sertifikuotą miltelinį gesintuvą. Paprastai lengvajam automobiliui tokio užtenka. Kitų tipų gesintuvai nėra tokie efektyvūs, o „dezodorantai" išvis neveiksmingi.

Jeigu dega automobilio ratai, gesinti būtina stovint į juos kampu, nes guma ties ratlankiais yra silpniausia ir pirmiausia plyšta. Stovint tiesiai prieš ratus galima patirtį rimtą traumą. Be to, milteliniai gesintuvai gumos nevėsina, tad pasiruoškite, kad ratus gali tekti gesinti antrą kartą. Taip pat žinotina, kad degant ratams ugnis pro arkas veržiasi į saloną, tad užgesinus ratus nepamirškite apžiūrėti salono. Ir, žinoma, informuokite apie gaisrą ugniagesius gelbėtojus.

Jokiu būdu nelinkime nelaimių, tačiau tikimės, kad joms atsitikus šie patarimai bus naudingi.

Autoreviu.lt už pagalbą ruošiant straipsnį dėkoja Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkui Gintarui Paulauskui.

Nuotraukos Rimanto Petrikio, (Radviliškio naujienos), V. Misevičiaus

V. Misevičius


Susiję straipsniai:
Pirmoji medicininė pagalba patyrus avariją
Dažniausiai vairuotojų daromų klaidų dešimtukas