Dalis automobilių remonto dirbtuvių meistrų sėkmingai įvaldė techniką, kaip pasipelnyti iš patiklių ir mažai ką apie mašinų remontą išmanančių žmonių. Nesąžiningi šaltkalviai mėgaujasi nebaudžiamumu, o ant apgaulės kabliuko užkibę žmonės dažnai nė nenutuokia, kad buvo apmulkinti.

Vienas populiaresnių būdų, kaip pasipelnyti iš patiklaus kliento, - atlikti daugiau ar tariamai daugiau remonto darbų, nei iš tiesų reikia. Tokiu atveju automobilio šeimininkui pateikiama išpūsta atliktų darbų sąmata ir tikinama, kad didesnis remontas buvo neišvengiamas. Pavyzdžiui, atvažiavus į servisą patikrinti, kodėl barška važiuoklė, paaiškėja, kad reikia keisti mažiausiai dvi ar tris detales, o pats remontas užtruks bent kelias valandas. Patikėjęs, kad taip ir yra, automobilio šeimininkas dažnai nė nesiginčija ir be išlygų sutinka su meistro verdiktu. Tačiau iš tiesų būtų pakakę pakeisti vos vieną važiuoklės detalę, o pats darbas tetruktų ne ilgiau kaip gerą pusvalandį. Suprantama, kad už papildomas detales ir neva dideles darbo sąnaudas vairuotojas priverstas šaltkalviui mokėti daugiau, nei iš tikrųjų turėtų.

Įteisintas sukčiavimas

Viename autorizuotame servise dešimtmetį šaltkalviu dirbantis Arūnas LŽ tvirtino, kad toks sukčiavimo būdas - senas ir gerai žinomas. Jo teigimu, yra nemažai kitų būdų apmulkinti klientus, tačiau šis paplitęs bene labiausiai. "Įsivaizduokite, jūs atvežate automobilį į servisą, kad patikrintų jo techninę būklę, o meistras diagnozuoja bent trejetą "negalavimų". Jūs patikite "diagnoze" ir, nenorėdami rizikuoti, sutinkate remontuoti viską, ką meistras pasiūlė. Jei apie mašinų remontą nieko nenutuokiate, nelygu šaltkalvio sąžiningumas, jus gali apmulkinti bet kuriame servise - tiek autorizuotame, tiek ir vadinamajame garaže", - LŽ pasakojo patyręs automobilių meistras. Jis pridūrė, kad savotiškai įteisintas sukčiavimas tikrai egzistuoja, tačiau tvirtino, jog Lietuvoje yra ir nemažai gabių auksarankių meistrų, kurie automobilius remontuoja sąžiningai ir į sukčiavimus nesivelia.

Taikiklyje - patiklios moterys

Apsukrūs meistrai - neblogi psichologai. Jie nesunkiai nustato, kuriuos klientus apgauti lengva, o su kuriais geriau elgtis sąžiningai. Arūno teigimu, sukčių mėgstamiausios klientės - moterys. Mat reta iš jų nutuokia, kaip remontuojamos mašinos, todėl jas apgauti esą lengviausia. "Dailiosios lyties atstovės dabar dažniau niekieno nelydimos atvyksta į servisus remontuoti savo automobilių. Paprastai apie remontą ir detales jos nieko neišmano, todėl, jei kaina pernelyg nesikandžioja, sutinka su viskuo, ką pasiūlo remontuoti meistras. Tačiau užsuka ir nemažai stipriosios lyties atstovų, kuriems automobilio remontas - juodas miškas. Tokius irgi lengva apgauti", - dėstė Arūnas.

Servisuose, kuriuose už automobilio remontą taikomi valandiniai įkainiai, meistrams finansiškai aktualu prie vienos mašinos praleisti kuo daugiau laiko. "Tarkime, automobiliui reikia pakeisti tik susidėvėjusias stabdžių trinkeles, tačiau meistras, apžiūrėjęs mašiną, dėl "šventos ramybės" arba primygtinai reikalaudamas pasiūlo pakeisti ir neva susidėvėjusius stabdžių diskus. Dviejų ratų trinkelių keitimas trunka 30-45 minutes, o štai diskų keitimas pareikalaus dar tiek pat laiko. Taigi vietoj gero pusvalandžio mašinos remontas, kuris akivaizdžiai nėra būtinas, užtruks mažiausiai pusantros valandos. Vadinasi, vien už darbą, jei jis įkainotas valandiniu tarifu, teks mokėti dvigubai daugiau, nei iš tiesų būtų reikėję", - savotiškai įteisinto sukčiavimo ypatumus LŽ atskleidė Arūnas.

Gelbsti profilaktinė patikra

Įrodyti, kad servise buvo suteiktos nereikalingos paslaugos, nėra lengva, o ir žmonės, sužinoję, kad buvo apgauti, paprastai tyliai nuryja kartėlį ir vengia ieškoti teisybės. Be to, dažnai manoma, kad be reikalo pakeistas automobilio dalis anksčiau ar vėliau būtų reikėję keisti.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos "Transeksta" direktorius Gintautas Šlėderis LŽ sakė ne sykį girdėjęs apie sukčiaujančius automobilių servisų darbuotojus. Tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad apsisaugoti nuo galimos šaltkalvių apgaulės gali net ir tie, kurie apie mašinų remontą nieko nenusimano. "Važiuojant remontuoti automobilį galima kartu pasiimti draugą, kuris išmano techniką, arba ieškoti pažįstamo meistro. Be to, prieš vykstant į remonto dirbtuves mašiną galima profilaktiškai patikrinti techninės apžiūros centre. Šių centrų specialistai nėra suinteresuoti "prirašyti" nebūtų gedimų, nes juose atliekami tik diagnostikos, bet ne remonto darbai. Patikrinę automobilį, techninės apžiūros specialistai pateikia raštišką mašinos būklės charakteristiką, tad su lapu rankose galima drąsiai važiuoti į servisą ir reikalauti, kad būtų pašalinti tik konkretūs nustatyti gedimai", - LŽ pasakojo G.Šlėderis.

Pašnekovas pripažino, kad šia galimybe naudojasi palyginti nedaug automobilių savininkų. Jo skaičiavimais, iš visų į techninės apžiūros centrus atvykstančių vairuotojų tokių yra vos 5-6 procentai. Nors profilaktinė automobilio diagnostika kainuoja beveik pusšimtį litų, G.Šlėderis teigė, jog užkibus ant sukčiaujančių meistrų jauko išlaidos gali būti ir dešimt kartų didesnės.

Skundų nemažėja

Vartotojų teises ginančios valstybinės institucijos taip pat sulaukia skundų dėl automobilių remonto paslaugų. LŽ duomenimis, vartotojai neretai telefonu teiraujasi, ar nepažeidžiamos jų teisės, jei automobilių remonto įmonės atlieka remonto darbus, dėl kurių nebuvo tartasi iš anksto.

Pasak Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Petro Zavacko, skundų dėl servisų (ne)suteiktų paslaugų gaunama nuolat. Vien per tris šių metų ketvirčius VNMPI užregistravo 42 skundus, iš kurių pusė buvo įvertinti kaip pagrįsti. Dar 38 nusiskundimų šiemet sulaukė ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. "Žmonės dėl automobilių remonto paslaugų į mus kreipiasi kiekvienais metais. Paprastai maždaug pusė visų tokių skundų pasitvirtina. Jei skundas yra pagrįstas, apskųsta automobilių remonto paslaugas teikianti įmonė dažniausiai paiso inspekcijos išvadų ir trūkumus pašalina", - LŽ teigė P.Zavackas.

Vartotojų teisių gynėjai sutartinai tvirtino, kad įtarę šaltkalvių klastą vairuotojai turi prisiminti savo teises ir nebijoti jų ginti. P.Zavackas sako, kad jeigu vartotojas palieka automobilį servise, būtina įforminti priėmimo-perdavimo aktą, jame nurodyti automobilio komplektiškumą, matomus išorinius pažeidimus ir defektus, vartotojo pateiktas atsargines dalis ir medžiagas. Tokį aktą pasirašo vartotojas ir paslaugos teikėjas. "Viskas turi būti surašyta juodu ant balto. Tik tada, jei reikės, pavyks apginti savo teises. Iš patirties galiu pasakyti, kad beveik visos remonto dirbtuvės reaguoja į klientų skundus, jei jie būna teisiškai pagrįsti", - pabrėžė VNMPI vyriausiasis valstybinis inspektorius.

Paulius Ugianskis

Susiję straipsniai:
Automobilių lyginimas nepažeidžiant dažų
Ką daryti su dyzeliniu automobiliu tik įsigijus