Teises turiu jau 12 metai, kasdien vairuoju ir daug jau 9 metai.Tačiau, net ir atrodytų  turint patirties, vis tiek atsitinka įvairių įdomių įvykių. Beveik visą tą laiką vairuoju tik automobilį su automatine pavarų dėže..Tačiau..teko atiduoti savo "subariką" meistrui, kad įdėtų dujas.. Galų gale benzino kaina "įkando" per smarkiai..Pažadėjo, kad maždaug per savaitę  viską sudės .Na, manau sau, vaikam atostogos, į mokyklą vežiot nereiks, kaip nors išsisuksiu, tiesa yra  dar irklavimo treniruotės vyrsėnėliui sūnui, bet kaip nors.. ( ten kur gyvenam, nevažiuoja joks visuomeninis transportas)

Kol manojo auto nebus, teks verstis su vyro ...MECHANINE.. Mašina iš esmės tokia pati, irgi "Subaru" tik vyriškas variantas, daug iškelta, išplatinti ratai žodžiu, ''pribumbasinta" visko ten, garso aparatūra ir tt..Jau įsivaizduoju, kaip atrodysiu už jos vairo, nedidelė, o mašina tokia aukšta, o aš nevairavus mechaninės LABAI seniai..(kokie 6 metai)..

  Taigi. 1 diena :

  Išeinu ryte į kiemą apsižiūrėt kaip čia kas su ta vyro mašina.. Ir suvokiu, kad pirmiausiai reikia nusiplaut, nes jos beveik nematyt.. ( gyvenam sode, kur žvyrkelis) , dulkių kiekis ant langų ir tt .. Nusiplaunu, išnešu nuorūkas ir pan. žodžiu tvarkausi vidų pagal save.. Pasikeliu sėdynę, veidrodėlius susireguliuoju, na ir su jauduliu laukiu, kol paskambins sūnus , kad jau galiu važiuot.Jaunėlis atsisako su manim važiuot..( ot padrąsinimas, mintyse bumbu, ir aiškinu jam , kad man būtų drąsiau, jei jis važiuotų kartu..  Ot mama, juk čia aš turėčiau jį drąsint..Vis tiek pasilieka namie, sakydamas, kad jam neatrodo labai saugu su manim pirmą kartą važiuot perjunginėjant pavaras..Na, ką darysi, palieku jį namie ir kulniuoju  į mašiną..Atsisėdu už vairo, ir 'DĖLIOJU'kojas ant pedalų, kurių čia NET trys, o ne du kaip manajame.. Teks naudotis abiem kojom, kas jau buvo seniai atprasta..Įspaudžiu sankabą užsivedu ir bandau lėtai judėt iš kiemo į kelią.Apsidžiaugiu, kad kelias tuščias, nes dar darbuose dauguma kaimynų. Riedu lėtai, nes kelias duobėtas, stengiuosi manevruot , apvažiuot kaip įmanoma visas žvyrkelio" dovanas", mašina kratosi kaip velnias, kieta baisiai, jaučiuosi kaip traktoriuje.. Ir su siaubu suvokiu, kad VISĄ savaitę turėsiu šitaip važiuot.. Kažkoks košmaras.. Neskubėdama atvažiuoju prie sūnaus treniruočių bazės, pasiimu jį ir abu riedam link namų.. Perjunginėju bėgius ir vis bumbu kaip nepatogu, kiek daug veiklos čia .. Iš lėto privažiuoju prie didelės nuokalnės( abiejose pusėse kokių 10 metrų gylio tarpekliai, jei įkrisčiau būtų tikrai ne kas.. Bijau leistis tuo kalnu, bet grįžt reikia kažkaip namo. Riedu antru bėgiu ir vis spaudžiu stabdį, ir lyg būtų mažai ekstrymo , išvystu priešais save DIDELĮ traktorių, kur kanalizaciją siurbia.. Ot velnias, ko čia važinėji?? Negalėjai palaukt apačioje, matai ,kad blondinė  važiuoja su bėgiais, ir bijo užgest nuo kalno riedėdama..Keikiu tą traktorininką, sūnus nutyla ir žiūri kuom čia viskas baigsis.. Šiaip ne taip prasilenkiam su tuo dideliu smirdžium, ir laimingai įvažiuoju į kiemą. Kol apsisukinėju, aišku užgęstu, nes  sumaišau bėgius( kaip gi be šito).. Ir visa sukaitus pareinu namo.. Nu jeigu ir ryt bus taip sunku persiorentuot, liepsiu sūnui į treniruotes važiuot su dviračiu..  Išlipdama, dar nyksteliu koją, nes neįpratus prie aukšto slenksčio...

Sugrįžęs vyras dar paerzina: iš kelino karto iš vietos išvažiavai??Norisi nušaut jį..

2 diena.

Kita diena nieko gero nežada ne tik lyja, pučia stirpus vėjas, žinoma su dviračiu sūnaus neleisiu, teks vėl pačiai stresuot..:) Negana to dar sužinau, kad  bus dvi treniruotės skirtingose vietose, vadinasi turėsiu važiuot net du kartus.. Na, ką gi, pirmyn, kaip sakoma, moteris gali viską, o jau PIKTA moteris, gali dar daugiau.. Kėblinu į mašiną, šįkart ir jaunėlis jau važiuoja kartu. Suku ramiai iš kiemo, ir išvystu greiderio ( didelis traktorius, kur gramdo ir lygina žvyrą ar sniegą) siluetą.. Suvokiu, kad su šituo milžinu tikrai neprasilenksim siauram kelyje, taigi grįžtu atbulom į kiemą. Palaukiu, kol jis pravažiuos ir apsidžiaugiu, kad daug lengviau važiuot, nes sulygino duobes. Judam jau greičiau nei vakar, sūnus įjungia grotuvą( vakar jo net nepastebėjau ir taip baisu buvo:) ir pasigrista AC/DC .. Tildau muziką, ir bumbu, kad ir taip įsitempus esu, liepiu pakeist kompaktą.. Išvažiuojam į asfaltą ir .. ant posūkio užgęstam.. Raminu save, giliai kvėpuoju ir lėtai vėl pajudam tolyn. Važiuojam, ramiai klausom muzikos ( Europe),jaunėlis dainuoja garsiai kiek eina, tildau jį ir staiga tik PYY..PPPP, garsas toks šaižus , kad net ausyse skamba. Suklustam abudu iš kur tas garssas, ieškom kas čia pasidarė , kodėl taip pypsi garsiai.. Sustoju šaikelėje ir aiškinamės kas čia vyksta. Skambinu vyrui, ir jis kaip niekur nieko paaiškina, kad pasibaigė dujos.. Ot šiknius, negalėjo, prieš duodamas man mašiną pripilt dujų.Ir pasakyt, kad kai jos baigiasi supypsi.Pykstu ir baruosi, o anas atsako, kad paliko specialiai, kad išmokčiau prisipilt jų pati..  Sūnus jau žvengia balsu.. Papuolei mama...:) Nirštu mintyse, ir kas belieka, reikia važiuot iki degalinės .Atvažiuoju,  ten nei gyvos dvasios, išlenda operatorė ir pareiškia, kad šiandien vyruko kur pildo dujas nėra, pasiūlo piltis pačiai.. Na jau ne.., Kur jau čia man pačiai ir taip visko per daug.. Apsidairau aplink, nei vieno vyro ,kuris galėtų parodyt ir padėt man su tom dujom.. Kas belieka, važiuoju toliau ieškot kitos degalinės kur yra operatorius.. Surandu galų gale, prieš tai aišku kelis kartus apvažiavus degalinę ratu, nes reikia dar pataikyt , kurioj  pusėj tas dujų užpildymasŽiūrim abu su sūnum ,kur ir kaip ten tą pistoletą įstatyt.. Galiausiai parsirandam namo jau visi trys..APsisukinėdama matau, kaip kaimynas žiūri per langą ir juokiasi iš mano pastangų.. Nu palauk, galvoju ,ot imsiu ir neužgesiu.. IR NEUŽGĘSAU..

  Vakare vyras jau manęs nekibina, mato ,kad pasiutus, tai tyliai klausia vaikų: kiek kartų mama užgęso ir ar išmoko dujų prisipilt..OT..

3 diena.

 Nuo ryto zyziu vyrui, kad skambintų gal jau mano mašiniukas tvarkoje.. Atsako, kad ryt turėtų baigt.. Vaje, dar viena košmariška diena prieš akis..Negana to, jaunėlis užsimano dar pasiimt dviratį, kol brolis treniruosis, jiS su draugais dviračiu pasivažinės.. Atsidarom abu bagažinę ir bandom įmontuot dviratį.. Tas aišku netelpa,nes universalas bagažinė, bet įdėtos grotos šuniui vežtis, ir neišsiima jos.. Brukam visaip tą dviratį, nuleidžiam sėdynes ir pro apačią šiaip ne tap prakišam priekinį ratą. VALIO.. pagaliau ,sudėjom, ir su siaubu galvoju, kaip grįžę jį trauksim iš ten.. Na bus matyt, kai reiks galvosim.. Suvažinėjam jau greičiau ir muziką klausom garsiai ir jau metalas menęs neerzina:) Jau kažkoks pasiekimas ,- galvoju.

  Grįžusiam vyrui, jau pati pasakoju, kaip sudėjom dviratį ir važiavom. Anas paklausia: tai gal keičiamės mašinom, gal su šita ir važinėsi jau? Nu ne, maniškė vis tiek geresnė ir patogesnė man..

 4 diena.

 Šiandien jau prabudo kažkoks kovinis azartas, jau pati nesiūlau su dviračiu važiuot sūnui, jau noriu važiuot ir "laimėt" kovą su bėgiais.Paskambina mama ir dar paprašo nuvežt sutvarkyt kapines. Taigi susidedu dar ir kibirus, kauptukus, gėles ir pajudam.

Suvažinėjam jau visai greit ir net nei karto nesumaišau bėgių:) Pasiekimas, pati save giriu. Grįždami jau su vaikais, visi trys garsiai rėkiam pagal AC/DC  į taktą. Grįžtam be nuotykių ir tas kalnas jau visai nebaisus.

Vakare skambina vyras ir su džiaugsmu praneša, kad RYTOJ JAU GALĖSIU VAŽIUOTI SU SAVA. VALIOOOOO... Pagaliau ir į mano kiemą atėjo šventė.

   Va tokie nuotykiai įvyko savaitę prieš Velykas, kai turėjau iš naujo mokytis važiuot su mechanine pavarų dėže:)) Dabar galvoju, kad reiks dažniau matyt apsikeist mašinom ir pavažinėt šitaip.. Iš tikrųjų reikia daug daugiau praktikos, nes be jos užsimiršta viskas . Tai tiek šiam kartui, tikiuosi Jums patiko.Beje, kai jau atsisėdau už savosios vairo, koja.. PRADĖJAU  ieškot sankabos Va, kaip greit galima priprast ..