
Net iki 15 procentų – tiek mieste galite sutaupyti degalų, jei jūsų automobilis turės „Start-Stop“ sistemą. Tokius duomenis skelbia gamintojai. Kaip tai veikia?
Automobilių gamintojai užspeisti į kampą. Jie privalo žymiai mažinti mašinų degalų sąnaudas. Mat jau nuo 2015 metų bus reikalaujama, kad įveikus vieną kilometrą į aplinką pasklistų ne daug kaip 130 gramų anglies dioksido (CO2). Tiesa, ši anglies dioksido tarša bus skaičiuojama ne kiekvienai mašinai, o visiems tam tikro koncerno automobiliams. Pavyzdžiui, šiuo metu „Daimler“ koncerno gaminamų mašinų CO2 taršos vidurkis yra 158, BMW – 148, o VW (be „Porsche“ modelių) – 144 gramai.
Akivaizdu, kad tikslas ganėtinai ambicingas, nes jo neįvykdę koncernai privalės mokėti baudas. O bene labiausiai nukentės naujų mašinų pirkėjai, nes gamintojams padidinus kainas teks plačiau atverti ir pinigines.
Paprasta – neveikiantis variklis nenaudoja degalųŠiuolaikiniai vidaus degimo varikliai yra labai modernūs, todėl automobilių gamintojams vis sunkiau „išspausti“ kažką naujo ir juos dar labiau tobulinti. Nenuostabu, kad besukant galvas, kaip pagerinti motorus ir sumažinti degalų sąnaudas, buvo pasitelkta „Start-Stop“ sistema.
Jos veikimo principas labai paprastas. Kaskart pristabdžius prie raudona šviesa degančio šviesoforo ar lūkuriuojant automobilių kamščiuose, „Start-Stop“ sistema išjungia variklį, o vos prilietus akceleratoriaus pedalą, jį pažadina iš miegų. Taigi viskas paprasta: varikliui neveikiant, nenaudojami brangūs degalai.
Šiandieną „Start-Stop“ sistema labai madinga ir kaip niekad aktuali. Ją turi apie 600 įvairiausių mašinų modelių: nuo miesto mažylių iki nedidelių krovininių automobilių. O štai BMW modeliams „Start-Stop“ sistemą tiekiantis „Bosch“ koncernas tvirtina, kad važiuojant mieste ši sistema sutaupo nuo 8 iki 15 procentų degalų.
„Start-Stop“ sistemą turi jau beveik 600 modelių!Dar prieš penkerius metus apie „Start-Stop“ sistemas niekas nekalbėjo. Tuomet Briuselio eurokratai į dienotvarkę įtraukė CO2 temą ir įvykiai pradėjo vystytis žaibo greičiu. Pirmieji degalus taupančiomis technologijomis susirūpino BMW inžinieriai. Jie minėtas sistemas pradėjo diegti automobiliuose su keturių cilindrų varikliais ir mechaninėmis greičių dėžėmis. Tai įvyko dar 2007 metais. Šiuo metu degalus taupančias „Start-Stop“ sistemas jau turi beveik 600 įvairiausių automobilių. Džiugu, kad jų ratas kiekvieną dieną vis didėja.
Kas šią sistemą išrado?„Start-Stop“ idėja kilo VW koncerno inžinieriams. Dėl pasaulį apėmusios naftos krizės jie dar 1980 metais pasiūlė Audi 100 ir VW Passat automobilius, kurių pavadinimus puošė papildomas užrašas „Formel E“. Tai reiškė, kad šios mašinos turi degalus padedančią taupyti įrangą. Kaip sistema veikė? Sustojęs, vairuotojas turėjo nuspausti mažą mygtuką, kuris buvo įtaisytas posūkio svirtelės viršuje. Automobilio variklis išsijungdavo. Norint važiuoti toliau, reikėdavo nuspausti sankabos pedalą ir variklis vėl užsivesdavo. 1993 metais buvo pristatytas VW Golf III Ecomatic su degalus taupančia sistema. 1999 metais koncernas šią koncepciją pritaikė VW Lupo 3L ir Audi A2 3L modeliuose.
Kaip veikia „Start-Stop“ sistema?Automobiliui sustojus, degalai nenaudojami, nes būna išjungta pavara bei nutrauktas degalų tiekimas. Jeigu reikia važiuoti toliau, užtenka nuspausti sankabą, o jei pavarų dėžė automatinė, tuomet reikia nuimti koją nuo stabdžių pedalo, ir variklis vėl užsiveda.
Kada „Start-Stop“ sistema neveikia?Sistema neveikia, jei variklis nepakankamai įšilęs arba jei lauke labai šalta, arba labai karšta. Jinai taip pat gali neveikti, jei yra padidėjęs energijos poreikis, pavyzdžiui, įjungus klimato kontrolę. „Start-Stop“ sistema taip pat gali neveikti, jei akumuliatorius per mažai įkrautas arba jei stabdžių sistemoje per mažas slėgis.
Ar dėl „Start-Stop“ sistemos greičiau susidėvės starteris ir akumuliatorius?Ne, nes automobiliai su „Start-Stop“ sistema turi sustiprintas detales. Pavyzdžiui, starteris toks tvirtas, kad be vargo atlaiko padidintus krūvius. O Mazda modeliai su „i-stop“ sistema netgi turi papildomą, antrą akumuliatorių.
Kodėl „Start-Stop“ sistema retai derinama su automatinėmis greičių dėžėmis?Integruoti „Start-Stop“ funkciją į klasikinę automatinę pavarų dėžę techniškai yra labai sudėtinga. Mat po to, kai automobilis sustoja, pajudėti jis turi sklandžiai ir be trūkčiojimų. Tai pasiekti galima tada, jeigu varikliui užvesti yra įtaisytas papildomas akumuliatorius. „Start-Stop“ funkciją paprasčiau integruoti į dvigubos sankabos automatines pavarų dėžes (jas naudoja „Audi“ ir „Porsche“), į ZF firmos aštuonių laipsnių „automatus“ (jas turi BMW ir Jaguar XF 2.2d) ar į naują „Mercedes“ modeliuose naudojamą 7G-Tronic automatinę greičių dėžę.
Taip degalų sąnaudas nustato gamintojaiGamintojai automobilių degalų sąnaudas nustato specialiame stende, kuriame imituojamos važiavimo sąlygos žymiai skiriasi nuo kasdienybės. Šis degalų sąnaudų testas vadinamas naujuoju Europos važiavimo ciklu (NEVC). Visa procedūra trunka 1180 sekundžių arba beveik 20 minučių. Maždaug du trečdalius šio laiko (780 sek. arba 13 min.) automobilis važiuoja ne didesniu nei 50 km/h greičiu. Likusį laiką (400 sek. arba beveik 7 min.) jis važiuoja didesniu iki 120 km/h siekiančiu greičiu. Ilgiausio (780 sek.) važiavimo metu, kuris imituoja miesto sąlygas, būna 12 fazių, kai „Start-Stop“ sistema išjungia variklį. Automobilis su išjungtu varikliu viso bandymo metu prastovi 196 sekundes arba kiek daugiau nei 3 minutes. Taip pat derėtų atkreipti dėmesį, kad bandymų metu nėra imituojamas važiavimas į kalniuką ar įsibėgėjimas numynus greičio pedalą iki galo.

Mindaugas Malinauskas

Griežtai draudžiama AUTOLEDI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti AUTOLEDI kaip šaltinį.